Izaijo 56

₁Taip kalba VIEŠPATS:

„Laikykitės teisingumo ir būkite dori,

nes greitai ateis mano išganymas,

greitai ims reikštis mano dorumas.

₂Palaimintas žmogus, kuris tai daro,

ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi,

švenčia šabą, jo neišniekindamas,

ir sergstisi bet kokio pikto darbo“.

₃Svetimšalis, atėjęs pas VIEŠPATĮ, tenesako:

„VIEŠPATS tikrai išskirs mane iš savo tautos“.

Eunuchas tenekalba: „Štai aš – medis nudžiūvėlis“.

₄Juk taip kalba VIEŠPATS:

„Eunuchams, švenčiantiems mano šabus,

noriai darantiems tai, kas man patinka,

ir besilaikantiems mano Sandoros,

₅aš duosiu savo Namuose ir savo mūruose

paminklą ir vardą,

vertingesnį už sūnus ir dukteris,

duosiu jiems amžiną ir nemarų vardą.

₆Ir svetimšalius, ateinančius pas VIEŠPATĮ,

kad man tarnautų,

kad mylėtų mano vardą

ir taptų mano tarnais,

visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina,

visus, kurie laikosi mano Sandoros,

₇aš nuvesiu į savo šventąjį kalną

ir pradžiuginsiu juos savo maldos Namuose.

Malonios man bus jų deginamosios atnašos

ir skerdžiamosios aukos ant mano aukuro,

nes mano Namai bus vadinami

maldos namais visoms tautoms“.

₈Tai žodis Viešpaties DIEVO,

kuris renka Izraelio išblaškytuosius:

„Aš surinksiu per jį ir daugiau

kitų, be jūsų, kurie jau esate surinkti“.

₉Jūs, visi lauko žvėrys, ateikite prisiėsti,

jūs, visi miško žvėrys!

₁₀Mano sargai – akli, jie visi nieko nepastebi.

Jie – kurti šunys, negalintys loti;

tik sapnuoja, tyso ir mėgsta snausti.

₁₁Jie rajūs šunys, jiems niekuomet negana,

jie – piemenys be išmanymo;

visi jie eina savais keliais,

kiekvienas paiso vien savo naudos.

₁₂„Ateikite, – sako, – aš atnešiu vyno!

Paūžkime, gerdami stiprųjį gėrimą;

kaip šiandien, taip bus ir rytoj,

ir net dar smagiau“.